Tu išėjai ir palikai tokią didžiulę skylę manyje, kuri niekaip negyja. Išėjai su mano svajonėmis kartu kepti sausainius 3 valandą nakties ir šokti pagal 80-ųjų dainas, išėjai kartu su mano giliausiomis paslaptimis ir baimėmis, kurias dabar naudoji prieš mane. Išėjai kartu su dalele manęs, kurios niekada nebesugrąžinsi. Išėjai su ta svarbiausia dalele, kuri mokėjo mylėti kitus, mokėjo nuoširdžiai mylėti save, o ne apsimetinėti, su ta dalele, kuri visada sakydavo tik tiesą, kuri pasitikėjo žmonėmis ir visada matė priekyje ir žmonėse tik gerą. Dabar likusi tik tuštuma, kuri pildoma melu ir veidmainiavimu, apgaudinėju pati save, taip ilgai melavau sau, kad man viskas geras, kol galų gale palūžau ir kritau bedugnėn. Mano šviesias mintis apie tapybą, apie meilę, tokią kaip filmuose, apie ateitį keičia stiprus ir šlykštus alkoholis, cigaretės ir narkotikai. Kaip užstrigusioj plokštelėj vis sukasi baisiausi scenarijai apie mirtį, apie tai kaip kadanors girta persirėšiu venas, apie tai kaip apsivartojus nukrisiu nuo tilto į upę, negalėsiu išnirti ir skausmingai mirsiu. Ir visa tai slepiasi po mano skaisčia šypsena, švelniomis akimis ir banaliu „man viskas gerai“.
