Viena naktis... Viena naktis apvertė mano pasaulį 180 laipsnių. Tu apvertei mano pasaulį, sujaukei man mintis, sugriovei visas sienas, kurias buvau pasistačius, ir kurios taip saugojo nuo negailestingų vaikinų žaidimų. 5 minutės ir paskendau tavo akyse, prisiglaudus, kvepalai apsvaigino labiau nei alkoholis Naujametinę naktį. Tau apkabinus, po tiek laiko vėl buvau saugi ir leidau sau pabūti silpna. Bučinys ir švelnūs prisilietimai išlydė plieninius mano širdelės šarvus. Virš savaitės galvoje tik tu, tu ir milijoną kartų tu. Tik skaudu, kad tau taip nėra, leidai suprast, jog tau tai vienos nakties pasilinksminimas, girtas greičiausiai visada taip darai... O ką dabar daryt man? Ką daryt su šia jausmų ir minčių makalyne? Kur tu dabar, kai man tavęs taip reikia, kai reikia tavo akių, tavo stiprių rankų aplink mano liemenį, tavo juoko ir skambučio 3 valandą nakties? Kur tu?
