Svaigini labiau nei alkoholis

Mes stovėjome lauke vidury nakties. Tu apsikabinai mane iš nugaros, švelniai prisiglaudei ir tiesiog stovėjai tylėdamas. Tavo kvepalai svaigino mane labiau nei alkoholis, aš pamečiau galvą, nebesuvokiau kas vyksta. Supainiojai mane ir aš negaliu išsipainioti. Visą laiką įtikinėjau save, kad man nerūpi su kuo tu bendrauji, kas vyksta tavo gyvenime, bet aš melavau pati sau. Aš labai suklydau, kad pasirinkau praleisti naktį su tavimi, šiandien mane žudo mintys apie tave, užplūdo visi prisiminimai nuo rugsėjo. Tai lyg pagirios sekmadienį, kai prisimeni šeštadienio įvykius. Tik per pagirias skauda galvą, o man širdį. Skaudu matyti, kad esu tau ne vienintelė, su kuria taip bendrauji. Man liko ištverti dvi savaites su tavim, vieną iš jų praleisime labai daug laiko kartu ir tada galėsiu tave paleisti bent dviems mėnesiams, o galbūt amžiams.

I'm dying inside

Aš pavargau. Pavargau būti tavo žaisliuku. Atsibodo, kad prisimeni mane tik tada, kai tau kažko reikia, kai nori draugijos, švelnaus apsikabinimo ar elementariausių namų darbų. Tu žudai mane iš vidaus, žudai mano vidinį, jautrų "aš", kurį pažino nedaugelis, sukeli man be galo daug skausmo, bet nežiūrint į visa tai aš vistiek kartoju tas pačias klaidas. Aš ir toliau atrašinėju į tavo žinutes, bandau šypsotis ir būti linksma, kad tik nenusiktum nuo manęs, nes tapau priklausoma, nuo tavo juoko, žvilgsnio, šypsenos. Bet tau neužteko manęs, aš neatitikau tavo standartų ir suradai man pamainą. Linksmesnę, gražesnę, tą kuri tau dar visai nepažįstama, ta kuria niekas nepasinaudojo ir kuriai nereikia kasdien kelti nuotaikos, suradai geresnę už mane. Man labai skaudu, širdis dūžta į smulkiausias dalis, ašaros srūva skruostais, o nuo brangaus tušo peršti akis, ir tau tai nė motais. Ramina tik faktas, kad vaistinėlėje yra mirtina vaistų dozė, ir betkurią akimirką galiu nutraukti viską. Ašaros nebetekės, širdis sugis, akys nebeperštės ir sugebėsiu tave paleisti. Su paskutine tablete pasibaigs mano kančios, nuslops skausmas ir viskas pasidarys daug lengviau.

Silent tears hold the loudest pain

Tu ne žmogus, Tu dar mokslininkų neatrastas padaras, kuris puikiai moka žaisti žmonių jausmais. Vieni gyvūnai puola, kandžioja, drąsko, jie sukelia fizinį skausmą, bet tu esi baisiausias. Emocinis skausmas nepakeliamas, išsiurbi viską, kas gyva. Nulaužei drugeliams sparnus, jie daugiau niekada nebepakils, per tave. Tu kaltas dėl to, kad atbukinai man jausmus, dėl to, kad aš ilgą laiką negalėsiu nieko pamilti. Žinai, tu buvai vienas iš trijų mano simpatijų, nedaug per 15 metų, bet prisimenu visas jas. Ir žinai, tave myliu labiausiai, nes tave prisileidau arčiausiai, tu mane prisileidai šalia savęs. Niekada nemaniau, kad tu toks, kad moki taip elgtis su kitais, niekad nemaniau, kad galėsi įskaudinti mane. Tu įskaudinai merginą, kuri pati pirma priėmė tave iš likusių, kuri metus laiko sutiko dalintis savo suolu, kuri gelbėjo tave ne kartą, kai tau to reikėjo, o tu taip su ja pasielgei. Tu žvėris. Negailestingas, beširdis žvėris. Noriu, kad pajaustum, kaip man yra sunku, kad pajaustum tą tuštumą, kad suprastum tai, kad verkti be ašarų yra skaudžiausias dalykas, nes iš tikrųjų kruvinos ašaros srūva iš širdies. Tegu tau suspaudžia širdį taip, kaip suspaudė man, pajusk viską ką jaučiu aš ir tada suprasi, kodėl aš taip dažnai noriu tiesiog pasiduoti.

I wish I didn't have heart

Praėjo 15 dienų po to kai pasakei, kad nieko tau nereiškiu. Keista, bet man pavyko labai lengvai atsiriboti nuo tavęs, pradėti nekęsti. Dabar tu manęs nepaleidi, įstvėrei į mano mažą, trapią ranką ir nepaleidi, spaudi ją taip stipriai, kad ji net paraudo. Negi tu rimtai tikėjais, kad aš šliaušiu paskui tave keliais, negi rimtai galvojai, kad aš nesugebėsiu tavęs lengvai paleisti. Hah, klydai, aš sugebėjau. Liko gili, skaudanti žaizda širdyje, bet ji užgis... Ir tuomet tu visiškai prarasi mane, prarasi ir nesugebėsi susigrąžinti, nes mano širdis priklausys nebe tau. Liksi vienas, nusivylęs savimi, nes nesugebėjai išsaugoti tau duotos meilės.

I will scream your name with my last breath ♥

Juk buvo dienų kai mums abiems buvo gerai. Kai mes buvome laimingi, šypsojomes, nes turėjom vienas kitą. O dabar... Tu šypsais, nors viduje tau skaudu... Aš šypsaus, nors viduje man skaudu... Mus skiria didysis kanjonas, praraja, kurios nei vienas negalime pereiti. Ta praraja atskyrė mus amžiams, tik paliko nejaukią tylą, tuščius žvilgsnius ir netikrą šypseną. O aš visdar prieš užmiegant girdžiu tavo balsą, jaučiu tavo švelnų apsikabinimą, užuodžiu tavo kvapą ir skaudžiausia tai, kad tai nebepriklauso man, tai tik iliuzija, prisiminimai, kurie nebevirs tikrove. Visa tai – amžiams liks mano galvoje, mano širdyje.

I will scream your name with my last breath – Lil Peep ♥

ERROR

01-19

Viską ką aš tau daviau tesugebėjai išsaugoti mėnesį. Šią dieną viskas tarp mūsų baigėsi, tu netekai manęs. Man skaudu, nes reikia tave perkvalifikuoti į bendraklasį, net ne draugą, o bendraklasį... Nenusipelnei "draugo" vardo. Mano gyvenime tu virtai visiškai nereikšmingu žmogumi, praeiviu gatvėje. Vienintelis mus vienijantis dalykas yra ta pati mokykla, ta pati klasė ir tas pats suolas. Tu klausei kodėl aš pykstu. Nepasakyčiau, kad pykstu, bet aš tiesiog nemoku atskirti skausmo ir pykčio grimasų, nes šie du jausmai man susiliejo į vieną. Liūdna, nes nieko neišėjo, tiesiog tapome svetimi vienas kitam, o pikta, nes pažaidei su manim kaip su lėlyte. Visą mėnesį tiesiog žaidei... Aš žinojau, kad taip bus, bet nebuvau tam pasiruošusi, nes esu naivi. Net prižadėjau tau nebesižaloti, dabar tai nebeturi prasmės... Nu po velnių, kam tau tada reikėjo tų mielų žinučių, tų beprasmių širdučių ir šiltų apsikabinimų, kam tau reikėjo skaudint mane, jei žinojai, kad taip bus?

We can run down the streets with stars in our eyes

Rugsėjis

Mes susipažinome. Tada tu atsisėdai prie manęs per lietuvių pirmą kartą. Pamenu kai per technologijų pamoką kai ėjom iš muziejaus, nešei mane ant nugaros... Tada pirmą kartą apsikabinau tavo tvirtus pečius, aiškiau užuodžiau tavo kvepalus, pajaučiau tave šalia savęs...

Spalis

Pradėjau tau kažką jausti, dar ne simpatiją, bet kažką.

Lapkritis

Labai patinki. Pradėjam daugiau chat'int. Parašydai dėl visiškų menkniekių ir pokalbis pasisukdavo meilės temų link... Atsisveikindavom švelniu apsikabinimu...

Gruodis

Aš tau pasakiau apie savo jausmus, tu metei man kažkokį namioką, kad gal patinku, gal ne, maždaug "suprask, kaip nori"... Iš pradžių bendravom labai šiltai, mielai, tau rūpėjo... Bet po to viskas dingo... O aš liūdėjau.

Sausis

Liko tik bendravimas mokykloje, bet ir jis nebetoks... Nebėra apsikabinimų, pasikeitė žvilgsnis, tu grįžai į rugsėjį, o aš likau gruodyje.

Marlboro red

♥

Įtraukiu, išpučiu. 

Tu mane įskaudinai, savo poelgiais... Bendravai, rodei dėmesį ir staiga vieną dieną dingai. Dingo dėmesys, dingo mielumas ir ryšys tarp mūsų. 

Sakei, kad galbūt man kažką jauti, bet gal tas "galbūt" yra tik "ne" minkštinimas? Tai lyg mesti akmenį apvyniotą vata ir tikėtis, kad neskaudės. Bet skauda, labai skauda, net neįsivaizduoji kaip skauda. O skaudžiausia buvo, kai susitikus nepratarei nė žodžio per visą dieną. Buvo tik žvilgsniai, beprasmiai, tušti, bejausmiai žvilgsniai, o kai akys susitikdavo ilgesniam laikui abu greitai nusisukdavom. 

Man skauda, labai skauda... Skauda sielą, skauda širdį, skauda įkvėpti, skauda gyventi toliau. Baisiausia tai, kad tu sunaikinai mano vidinį pasaulį, aš tave ten įleidau, o viskas ka sugebėjai padaryti tai jį sugriauti. Aš nebeturiu jėgų pradėti kurti viską iš naujo, susigrąžinti tai, kas buvo negailestingai atimta iš manęs.

Ir šalia liko tik cigaretės.Tik jos padeda atitrūkti.

Įtraukiu, išpučiu paskutinį kartą.