♥
Įtraukiu, išpučiu.
Tu mane įskaudinai, savo poelgiais... Bendravai, rodei dėmesį ir staiga vieną dieną dingai. Dingo dėmesys, dingo mielumas ir ryšys tarp mūsų.
Sakei, kad galbūt man kažką jauti, bet gal tas "galbūt" yra tik "ne" minkštinimas? Tai lyg mesti akmenį apvyniotą vata ir tikėtis, kad neskaudės. Bet skauda, labai skauda, net neįsivaizduoji kaip skauda. O skaudžiausia buvo, kai susitikus nepratarei nė žodžio per visą dieną. Buvo tik žvilgsniai, beprasmiai, tušti, bejausmiai žvilgsniai, o kai akys susitikdavo ilgesniam laikui abu greitai nusisukdavom.
Man skauda, labai skauda... Skauda sielą, skauda širdį, skauda įkvėpti, skauda gyventi toliau. Baisiausia tai, kad tu sunaikinai mano vidinį pasaulį, aš tave ten įleidau, o viskas ka sugebėjai padaryti tai jį sugriauti. Aš nebeturiu jėgų pradėti kurti viską iš naujo, susigrąžinti tai, kas buvo negailestingai atimta iš manęs.
Ir šalia liko tik cigaretės.Tik jos padeda atitrūkti.
Įtraukiu, išpučiu paskutinį kartą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą