I will scream your name with my last breath ♥

Juk buvo dienų kai mums abiems buvo gerai. Kai mes buvome laimingi, šypsojomes, nes turėjom vienas kitą. O dabar... Tu šypsais, nors viduje tau skaudu... Aš šypsaus, nors viduje man skaudu... Mus skiria didysis kanjonas, praraja, kurios nei vienas negalime pereiti. Ta praraja atskyrė mus amžiams, tik paliko nejaukią tylą, tuščius žvilgsnius ir netikrą šypseną. O aš visdar prieš užmiegant girdžiu tavo balsą, jaučiu tavo švelnų apsikabinimą, užuodžiu tavo kvapą ir skaudžiausia tai, kad tai nebepriklauso man, tai tik iliuzija, prisiminimai, kurie nebevirs tikrove. Visa tai – amžiams liks mano galvoje, mano širdyje.

I will scream your name with my last breath – Lil Peep ♥

ERROR

01-19

Viską ką aš tau daviau tesugebėjai išsaugoti mėnesį. Šią dieną viskas tarp mūsų baigėsi, tu netekai manęs. Man skaudu, nes reikia tave perkvalifikuoti į bendraklasį, net ne draugą, o bendraklasį... Nenusipelnei "draugo" vardo. Mano gyvenime tu virtai visiškai nereikšmingu žmogumi, praeiviu gatvėje. Vienintelis mus vienijantis dalykas yra ta pati mokykla, ta pati klasė ir tas pats suolas. Tu klausei kodėl aš pykstu. Nepasakyčiau, kad pykstu, bet aš tiesiog nemoku atskirti skausmo ir pykčio grimasų, nes šie du jausmai man susiliejo į vieną. Liūdna, nes nieko neišėjo, tiesiog tapome svetimi vienas kitam, o pikta, nes pažaidei su manim kaip su lėlyte. Visą mėnesį tiesiog žaidei... Aš žinojau, kad taip bus, bet nebuvau tam pasiruošusi, nes esu naivi. Net prižadėjau tau nebesižaloti, dabar tai nebeturi prasmės... Nu po velnių, kam tau tada reikėjo tų mielų žinučių, tų beprasmių širdučių ir šiltų apsikabinimų, kam tau reikėjo skaudint mane, jei žinojai, kad taip bus?

We can run down the streets with stars in our eyes

Rugsėjis

Mes susipažinome. Tada tu atsisėdai prie manęs per lietuvių pirmą kartą. Pamenu kai per technologijų pamoką kai ėjom iš muziejaus, nešei mane ant nugaros... Tada pirmą kartą apsikabinau tavo tvirtus pečius, aiškiau užuodžiau tavo kvepalus, pajaučiau tave šalia savęs...

Spalis

Pradėjau tau kažką jausti, dar ne simpatiją, bet kažką.

Lapkritis

Labai patinki. Pradėjam daugiau chat'int. Parašydai dėl visiškų menkniekių ir pokalbis pasisukdavo meilės temų link... Atsisveikindavom švelniu apsikabinimu...

Gruodis

Aš tau pasakiau apie savo jausmus, tu metei man kažkokį namioką, kad gal patinku, gal ne, maždaug "suprask, kaip nori"... Iš pradžių bendravom labai šiltai, mielai, tau rūpėjo... Bet po to viskas dingo... O aš liūdėjau.

Sausis

Liko tik bendravimas mokykloje, bet ir jis nebetoks... Nebėra apsikabinimų, pasikeitė žvilgsnis, tu grįžai į rugsėjį, o aš likau gruodyje.

Marlboro red

♥

Įtraukiu, išpučiu. 

Tu mane įskaudinai, savo poelgiais... Bendravai, rodei dėmesį ir staiga vieną dieną dingai. Dingo dėmesys, dingo mielumas ir ryšys tarp mūsų. 

Sakei, kad galbūt man kažką jauti, bet gal tas "galbūt" yra tik "ne" minkštinimas? Tai lyg mesti akmenį apvyniotą vata ir tikėtis, kad neskaudės. Bet skauda, labai skauda, net neįsivaizduoji kaip skauda. O skaudžiausia buvo, kai susitikus nepratarei nė žodžio per visą dieną. Buvo tik žvilgsniai, beprasmiai, tušti, bejausmiai žvilgsniai, o kai akys susitikdavo ilgesniam laikui abu greitai nusisukdavom. 

Man skauda, labai skauda... Skauda sielą, skauda širdį, skauda įkvėpti, skauda gyventi toliau. Baisiausia tai, kad tu sunaikinai mano vidinį pasaulį, aš tave ten įleidau, o viskas ka sugebėjai padaryti tai jį sugriauti. Aš nebeturiu jėgų pradėti kurti viską iš naujo, susigrąžinti tai, kas buvo negailestingai atimta iš manęs.

Ir šalia liko tik cigaretės.Tik jos padeda atitrūkti.

Įtraukiu, išpučiu paskutinį kartą.